Tiesiog reikia tai paskaityti. Taip pat Albino Vaškevičiaus komentarą :
Arkadij Klenov knygoje „Simfonija s siurprizom“ rašė: „Aš šioje knygoje nenagrinėsiu nei vieno muzikos kūrinio, nes tai būtų tas pats kas prisikvietus svečių jiems aiškinti valgių receptus, bet nepavaišinti valgiais“.
Lietuvių liaudies dainas galima geriausiai pajusti tik jas dainuojant. Kai aš mokėjau iki 100 dainų labiausiai patiko lėkštos humoristinės dainos. Išmokus apie 200 dainų labiau norėjosi tęstinių senųjų dainų, o išmokus virš 400 pradeda dominti jau ir sutartinės.
Ypač malonu dainuoti tęstines dainas pilnu balsu vasarą po vidurnakčio užsiropštus ant piliakalnio. Kadangi oro drėgmė didelė (apie 100 proc.) tai balsas eina toli iki 10 ir daugiau kilometrų ir sugrįžta aidas nuo artimesnio gojelio. Pabunda karvės ir pradeda mūkti.
Išmokus virš 400 liaudies dainų autorinės dainos net ir klasikų sukurtos atrodo labai lėkštos, neįdomios ir kvailokos. Tai tokia mano patirtis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą