Svaitės pražiai - Austriškas štrudelis. Skaudi Lietuvai tema - sausio 13-osios žudynės ir pirmuoju smuiku ten grojęs žimusis ponas G. Bet kuriam dar mąstančiam piliečiui, ypač daugiau gyvenimo mačiusiems žmonėms tai išdavystė. Lietuvos vardo sumenkinimas ir krauju sulaistytų švantų žemių išniekinimas. Iš kitos pusės - austrams juk reikia kažkuo šildytis žiemą. Vienas skambutis iš Kremliaus tiesiogine linija ir išvados nenuginčijamai tokios, kokias ir turime. Taip, ten, Rasijos sostinėj sėdi keletas vyrukų, vienu pirštu valdančių daugelio šalių likimus. Ir nebandyk jiems stoti skersai kelio.
Kitą rytą - Šiaulių mėsinė. Nesuprantama protu ir jokiais būdais nepateisinama egzekucija sujudino tuos, kam dar nepakako vakarykščių staigmenų. XXI - ojo amžiaus technologijų ir draugų kooperacijos dėka atkasėm vienos žudikės nuotraukų galeriją deviatART puslapyje. Įspūdžiai : negi jai jau 18? kur jos smegenys? Visos jos nuotraukos, įskaitant gyvūnų ir gamtos, pavadintos tokiais pavadinimais kaip : bloody day, got nowhere to run, murder and etc. Autoportretuose dažniau galima išvysi mergaitę Ievos kostiumu, nei realiais drabužiais. Sako, neteisk ir nebūsi teisiamas. Po to kyla mintys, jei kada sugalvosi turėti savo vaikų, kaip juos auklėti ir kaip su jais tinkamai bendrauti? Išvados : reikia patiems ir kartu su aplink esančiais keisti galvojimą apie psichologus, psichiatrus. Pamišėliško bėgimo ir protų, pagrobtų interneto, metu reiktų sustoti ne tik prisidegus cigaretę ar su puodeliu kavos.
Tokios pačios išvados peršasi pažvelgus į įvykius Norvegijoje. Nors Norvegija jau pagarsėus degančiom bažnyčiom, vaikais su kalašnikovais mokyklose, tačiau toks scenarijus 500 metrų ilgio saloje prilygsta geriausiam siaubo filmui. Norvegai susitelkę ne tik šalies masto nelaimių metu, tačiau ir kasdienybėje. Žmonių sielos žaizdų išgydyti nepavyks dar ilgus dešimtmečius, o galbūt jos neužgis kol bus gyvų liudininkų ir jų artimųjų. Tačiau Osle sugadinti pastatai, tikiu, bus atstatyti ne ką lėčiau, nei Japonijoj po cunamio nutiesti keliai.
Nesinori būti blogio pranaše, tačiau tai toli gražu nekvepia šviesiu rytojumi. Jei nesusirūpinsim patys savimi, savo artimaisiais, jei toliau nebemokėsime bendrauti akis į akį, o vaikai nežinos, kad juoda višta kaime yra višta, o ne varna, galbūt iš tikrųjų ateis ilgai laukta ir daug kartų atidėliota pasaulio pabaiga. Tik šįkart ,,pasibaigs'' ne fizinis, o dvasinis mūsų pasaulis, kurį šiuo metu puoselėja vienas kitas entuziastas.
O per televiziją toliau rodo nuogas moterų krūtis ir žurnalai rašo, kaip tapti liūtu lovoje...
Būtų įdomu padiskutuoti šiom temom. Labai daug įvairenybių įtakoja žmones tokiems poelgiams, tad net ir menkiausi dalykai taptų esminiais.
AtsakytiPanaikinti