Kątik praėjo gamtos gausybės ir derėjimo tarpsnis, kai viskas klesti ir veši. Veši žolės, krūmai, medžiai, veši alaus prekyba, o šašlykų prekybos centruose kaikurie ir pritrūko. Mūsų Rasos šįmet ne tobulos, tačiau arti to, ką ir reiktų veikti tokią dieną.
Seni žmonės vis dar tiki, kad šią dieną surinkti žolynai turi magišką gydomąją galią. Matyt, ne veltui rasų žolynai taip įvertinti. Ištrūkus iš miesto į laukus ir pievas, mišką atsiduri tarski kitame pasaulyje. Medžių šakų arkos nulydi į paukščių, žiogų ir kitų gyvių namus. Čia vietoj mašinų kadrilio vieversių siautulys, o vietoj minios akropolių klientų - mažos vieno centimetro ilgio varlytės, kurių vienam kvadratiniam metre bemaž šimtas! Vietoj smalkių kvapo čia kvepia medumi, svaigina liepų žiedų kvapas. Prisikupoliavom vingiorykščių, asiūklių, čiobrelių. Šaltą žiemą nebus baisūs jokie virusai. O jau uogų tiek dar per savo trumpą gyvenimą nesu mačiusi. Tiesiog imk ir semk rieškučiom.
Net nesinori grįžti iš tokio rojaus į miestą. Tačiau jėgų užtaisas privalantiems išvažiuoti garantuotas.
Kątik praėjo gamtos gausybės ir derėjimo tarpsnis, kai viskas klesti ir veši. Veši žolės, krūmai, medžiai, veši alaus prekyba, o šašlykų prekybos centruose kaikurie ir pritrūko. Mūsų Rasos šįmet ne tobulos, tačiau arti to, ką ir reiktų veikti tokią dieną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą