Naujas ,,meilužis''. Dar vienas šalia Friedricho. Friedricho Nietzsche. Taip, turiu silpnybę vokiečims. :DKaip sudėlioti žodžiai. Tikriausiai, daugelis taip yra jautę ir panašiai galvoję, tik galbūt nepavyko šitaip to išreikšti žodžiu.
Beveik esu tikra, kad šie žodžiai įkvėpti ir skirti tikrai žaviai paskutinei Enricho žmonai Paulette'i Goddard.
,,Dabar, šitame kambaryje, pilname Helenos kvepalų ir rūbų aromatų, su lova, skendinčia prieblandoje, aš troškau tik vieno - skverbtis į ją visu savimi, visa savo būtybe, ir vienintelis skaudus dalykas, prasimušęs pro buką praradimo kančią, buvo suvokimas, kad negaliu turėti jos labiau ir giliau, nei žmogui leido gamta. Troškau išsiplėsti viršum jos tartum skraistė, turėti tūkstantį rankų ir tūkstantį lūpų, kad stipriau prisiglausčiau prie jos, troškau tapti kiautu, apgaubiančiu ją - kad jausčiau ją visą, kad tarp mūsų neliktų nei mažiausio tarpelio, kad mudu prisiglaustumėm oda prie odos; ir vis tiek žinojau, kad pasiliks amžiams sopulys dėl to, kad tai tik oda prie odos, o ne kraujas kraujyje, kad tai tik susilietimas, o ne susiliejimas.''
Naktis Lisaboinoje (1962)
P.S. Prašyčiau šių žodžių nesuprasti labai primityviai. Gal gi ne primatas būsi...
Neseniai perskaiciau sia knyga. Ir kitas skaitau. Man labai patinka Remarkas.
AtsakytiPanaikinti