Pačios nuostabiausios kelionės traukiniu Kaunas - Vilnius. Didelio masyvaus traukinio dundėjimas, perono nepersaldinta romantika, o kelionės tikslas daug žadantis.
Iš Kauno išlydintis Šančių ,,grožis'', mažos patręšusios bakūžės, vadinamos sodais, pramonės rajono pilkas spindesys, o finalui - didelis didelis laukas. Liepsnojantis dangus ir medžių lapai, to karščio išdegintos žolės. Į visą kompoziciją dar keletas paukčių ir štai - kone Čiurlionio paveikslas.
Palei bėgius maži žmogeliai besivedantys dviračius ar neaišku ko vaikštinėjantys. Tokie kaip ir pačiai tenka. Įdomu, ką tada galvoja mašinistai, kai eilinį sykį toj pačioj vietoj mato žmogų, kur jo neturėtų būti. Pasveikina garsiniu signalu, leisdami likti labai susirekšminus.
Vienas privalumas studijuojant Kaune, kad sostinė išliko siektina ir šiek tiek paslaptinga. Mažos senamiesčio gatvelės, niekada nelankyti kiemai, visa galybė barų - kiekvienam pagal skonį ir poreikius - niekada nemieganti atmosfera su trupučiu kultūros prieskonio. Miestas toks, kaip ir tas geležinis Canis lupus - žibančiom akim, kaukiantis ir senas. Tik kad tokio nenorėtum savo kieme sutikt.
Visai smagu taip poetizuoti ir tikėti, kad yra tikrai puikių, neištyrinėtų miestų visai pašonėj. Ir nepaisant visko, pusantros paros Wilno buvo labai naše.
Man dažnai Vilnius įgrisdavo, tačiau kadangi persikrausčiau į Briuselį, kiekvieną vasarą jame apsilankau. Jaučiuosi kaip kokia turistė, nors tai mano gimtasis miestas, aš jo visai nepažįstu. Štai kodėl Vilnius atrodo toks mielas ir nežinomas.
AtsakytiPanaikintiwww.intoindigo.blogspot.com