................................................................

Net nelabai svarbu, kokį numeriuką už tavo darbą parašo dėstytojas. Vieną dieną sekasi, kitą - ne. Vieniem patinki, o kitiem -ne. Net nelabai svarbu, jei sėdi prie knygų kiauras dienas ir gauni geriausius įvertinimus viską iškalęs, o po dienos kitos neprisimeni, ką mokeis ir apie ką ėjo kalba. Ar jautiesi geresnis žmogus nematydamas dienos šviesos ir daugiau nieko gyvenime neturėdamas - tik formules, konspektus ir vadovėlius? Tikriausiai kiekvienas pasistengęs sugebės išmokti kaip maldelę visus atsakymus. Ypač, jei tai yra ir tavo vienintelis rūpestis šiuo metu (be tų kasdienių : ką pavalgyt, ką rengtis ir kokį dienraštį skaityti).
Jei prie visų savo pareigų mokslui ir šeimai dar sugebi padaryti kažką dėl kitų, tuo pačiu gaudamas naudos ir sau, esi vienas turtingesnių šioje planetoje. Darbdavys juk nežiūrės, kokiam pažymiui mokėjai dar vieną chemiją ar naują fizikos skyrių.
So, GET A LIFE, kalikai.