Mano naktis - būrimas iš kavos tirščių. Puodelio dugnas - vaizduotės laukai: saulė, mėnulis, veidas, kryžius, katė ar vilkas. Vis kitaip kasnakt.
Ženklai išlieka atminty ir atgyja sapnais. Ir čia nereikia Jungo, kad suprasčiau jų kalbą.
Reikia tik sulaikius kvėpavimą išsapnuoti visus sprangius šventuosius, kol patekės saulė ir pragydęs paukštis išvaikys juos į pašales.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą