Televizija - tai toks apartas, kuris patiekia tai, ko reikia didžiajai auditorijos daliai. Pamačius ,,šventinę'' programą, darosi koktu, kokioj visuomenėj gyvenam. Kvaili, be gilesnės prasmės filmai, šou ir jumoras apie deimantus kiaušiniuose. O šventas absurde...
Tikiuosi sulaukti tokios dienos, kai lietuviai domėsis kažkuo daugiau nei savo kiemu ir kaimynų gyvenimu, norės siekti bendrų tikslų, o praeiviai gatvėj nebespjaudys ,,sėmkių'' kur papuola. Kartais gali atrasti kultūros šviesos, kuri kaip laukiniai žvėriukai spiečiasi mažuose užkampiuose. Toje šviesoje gali pasijausti kaip ne provincijoj, skambant fortepijono muzikai atgaivinti sielą...
Tačiau, vos peržengi tos kertės slenkstį, tave užgriūva rusiško popso estrados žvaigždūnų muzika. Lieka tik bėgti kuo toliau, kol nedingus gera nuotaika.
Deja, kultūringos valstybės nesukursi taip greitai. Lieka tik laukti, kada mano kraštas išbris iš pusės amžiaus sovietinės okupacijos sąlygoto provincialumo liūno.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą