Neįprastas štam blogui post'as, bet vis dėl to...
Šįmet jau trečius metus iš eilės pavyksta sudalyvauti, tiksliau, pamatyti ir pabūti spėjusiam plačiai pagarsėti festivalyje Velnio akmuo. Kitaip nei praeitus dvejus metus. iki pat paskutinės savaitės nežinojau ,ar pavyls ten nuvažiuoti, nes elementariai rasti transportą iš savo provincijos - Panevėžio - ganėtinai sudėtinga. Tačiau man pasisekė. Su drauge Giedre sėdėjom autobusiuke, prikrautam aparatūros ant kolonėlių ir džiaugėmės neįprastu keliavimo būdu. Savotiškas nuotykis. Kelionei dedam +.
Muzika
Šįmet festivalis išsiskyrė tuo, kad pirmą kartą buvo Roko scena. Skaitant programą brolis apkaltino melu, kai pasakiau, kad gros ir Freaks on floor. Tačiau įvairovė kaip tik į naudą. Pavargus nuo Metalo scenos repertuaro buvo galima paklausyti šiek tiek kitokio žanro muzikos.
Festivalio vinys šįmet buvo daugelio laukiami Alcest (pagaliau pasirodę VA) ir Anathema. Alcest, kaip teko pastebėti, sutraukė didelę moterišką publiką, kuri tieiog užsimerkus meditavo su muzikos garsais. Pasitaikė ir vienas kitas vyriškis. Vieni užsimerkę meditavo savo noru, kiti - priverstinai. Anathema... Anathema buvo tiesiog puikūs. Turėjau laimę pabūti prie pat scenos ir pamatyti vienus iš dievaičių per vieno metro atstumą.
Festivalio rengėjų geras sprendimas buvo užbaigti koncertus būtent tokia, palyginti, ramia muzika. Po to galima buvo vėl nerti į velniavą rokotekoj, tęsti šventę arba ruoštis miegui.
Maitinimas
Kas kartą važiuodama į kokį nors festivalį stengiuosi neprisidėti maisto, juolab, jei bus galimybė nueiti į parduotuvę vietoje, bet kiekvieną kartą tai nelabai pavyksta... Nepaisant to, išbandėm festivalio meniu. Aišku, patys geriausi buvo Bebro blynai. Tai jau vien eilės prie jų bylojo. Kitas maitinimo taškas (tebūnie X) turėjo platų meniu, tačiau higienos ten tikrai trūko nuo pat pirmos dienos. Virėjos tom pačiom rankom dėjo maistą į lėkštes ir ėmė pinigus iš pirkėjų. Apetito nekeliantis vaizdas buvo ir verdančio aliejaus keptuvėse...
Alus. Bene svarbiausias maistas. Tamsus dar pusė velnio, bet šviesaus gerti paskanavimui nelabai norėjosi.. Bet bent jau gira buvo tikrai skani.
Kempingas
Šįmet festivalio teritorija labai teigiamai nustebino su visiškai pasikeitusia kempingo teritorija - takeliai, žibintai, suoliukai, šiukšlių dėžės, vaikų žaidimų aikštelės, apžvalgos aikštelė prie upės ir sutvarkytas paplūdimys. Ko daugiau ir notėti?
Šįmet gal net ir ramusis kempingas buvo ne tokia ir utopija. Ten, kur iškėlėm savo palapinės skliautus, buvo pakankamai ramu.
Apsauga
Apsauginiai šįmet dirbo savo darbą gerai. Ypač ketvirtadienio naktį kempinge. Atrodė, kad jie stebi kamerom patvorius, nes vos tik kas pasirodydavo iš kitos pusės, tuoj pat ir prisistatydavo. Tačiau vėliau to nebebuvo.. Galbūt dėl to, kad pajėgos buvo sutelktos prie scenos ir vartų.
Atmosfera
Visuomet gera atsidurti tokioj aplinkoj, kur mažai ką šokiruoja tavo batai ar auskarų kiekis kūne. Dėl to buvo galima pasijausti savu tarp savų. Visuomet buvo galima ką nors veikti, ne tik trypti prie scenos ar kempinge švęsti šventes. Pasirinkimas: šachamati, stalo futbolas, kompiuteriniai žaidimai, meno paroda ir saviraiškos kampelis, naktinis kinas, MuzLab su savo atskira konkursų ir paskaitų programa. Pukieji sėdmaišiai kaip visuomet džiugino tiek pavargusius, tiek vis dar aktyviai nusiteikusiuosius.
Šypseną kėlė gausybė ,,kelio ženklų'' festivalio teritorijoj. Atrodė, kad jie vis nauji atsiranda, nes visuomet judėjo iš vietos į vietą.
Nuotykis
Penktadienio vakare susipažinom su braliukų latvių kompanija, su kuriais vaišinomės ir vaišonome juos patys. Braliukas latvis Janis net gi puikiai mokėjo lietuvių kalbą, kas mus labai nustebino. ...O šeštadienio rytas buvo sunkus...
In general...
Smagu matyti kasmet augantį ir tobulėjantį festivalį ir jo koncepciją. Pačio įvairiausio plauko publika ir platėjantis įvairiam muzikiniam skoniui meniu, tačiau nedingstanti velniška ir tik čia tvyranti gera atmosfera.
Kas kartą važiuodama į kokį nors festivalį stengiuosi neprisidėti maisto, juolab, jei bus galimybė nueiti į parduotuvę vietoje, bet kiekvieną kartą tai nelabai pavyksta... Nepaisant to, išbandėm festivalio meniu. Aišku, patys geriausi buvo Bebro blynai. Tai jau vien eilės prie jų bylojo. Kitas maitinimo taškas (tebūnie X) turėjo platų meniu, tačiau higienos ten tikrai trūko nuo pat pirmos dienos. Virėjos tom pačiom rankom dėjo maistą į lėkštes ir ėmė pinigus iš pirkėjų. Apetito nekeliantis vaizdas buvo ir verdančio aliejaus keptuvėse...
Šįmet festivalio teritorija labai teigiamai nustebino su visiškai pasikeitusia kempingo teritorija - takeliai, žibintai, suoliukai, šiukšlių dėžės, vaikų žaidimų aikštelės, apžvalgos aikštelė prie upės ir sutvarkytas paplūdimys. Ko daugiau ir notėti?
Visuomet gera atsidurti tokioj aplinkoj, kur mažai ką šokiruoja tavo batai ar auskarų kiekis kūne. Dėl to buvo galima pasijausti savu tarp savų. Visuomet buvo galima ką nors veikti, ne tik trypti prie scenos ar kempinge švęsti šventes. Pasirinkimas: šachamati, stalo futbolas, kompiuteriniai žaidimai, meno paroda ir saviraiškos kampelis, naktinis kinas, MuzLab su savo atskira konkursų ir paskaitų programa. Pukieji sėdmaišiai kaip visuomet džiugino tiek pavargusius, tiek vis dar aktyviai nusiteikusiuosius.
