Grafomaniškas įrašas #114

Nesigailiu niekuo, kokius kelius ir klystkelius ikišiol esu pasirinkusi. Nesigailiu, išskyrus vieną vienintėlį. Užspaudusi širdies balsą, kuris man rėkte rėkė sustoti ir eiti kaip ėjus, apsinuodijau tavimi. Nuodais, kurie veikė lėtai, graužė vidurius ir vis ūmiau sukeldavo konvulsijas. Paminos svajonės, amžini svaigimai ir su draugėm plepalai apie fiziką, fizikus ir tas vienas jų, dėl kurio verta buvo stengtis. Vienintėlis, įskaudintas ne širdimi priimtu sprendimu. Kuriam neturiu nė menkiausios moralinės teisės palinkėti sveikatos esant ligoninėje, kurio paskutinis prašymas buvo nerašyti ir nesveikinti net su gimtadieniu - nepriminti apie save. Dabar nedrįsčiau į jį pakelti akių. Kas kartą prisiminus visus nuo mokyklos baigimo mėginimų grįžti kartus, nebesitikiu nieko. Nė nedrįstu. Tik visa širdimi linkiu būti laimungu.

Vis labiau tolstant istorijai su tavimi į praeitį, detoksikuojuosi vis greičiau. Užsidaręs dar vienas užburtas ratas verčia permąstyti vėl viską iš naujo. Viskas keičiasi, tik lieka fizika - mokslas, sužavėjęs  nuo pirmų pamokų - ir nuostabūs fizikų protai, kuriais negaliu sustoti žavėjusis.

Žinau (jaučiu tai), kad viskas bus tik geriau.

Klausyk širdies, klausyk širdies balso - kartoju sau.

Įrašas #113

Jau geriau su savais šiukšlyne, nei su svetimais spindinčioj prabangoj.

Arba ne tas auksas, kas auksu tviska.

Įrasšas #112: Sprogimai.Sapnai. Citatos.

Tereikia tik poros sakinių ir jėga, prilygstanti atominės bombos sprogimui, sulygina viską su žeme. Vieną tokį dar atlaikai, apsitvarkai, tačiau antras nuneša į koordinačių sistemos nulinį tašką. Tada guli veidu į žemę ir meldiesi jai, kad augintų ir vešėtų. Bent po truputį.

-----------------------------------------------

Pradėjau tikėti sapnais. (Niekad to nedariau) Į sąmonės žodynėlį dabar rašausi simbolių žodyną, vaizdus, iškylančius iš pasąmonės gelmių. Sunkiausia atrasti užkoduotą reikšmę, nes sapnuose mažai būna logikos, susijusios su sąmonės veikloje įrašytomis žodžių reikšmėmis. Žinau, jei sapne upeliais lieju ašaras, greitu metu bus labai džiugių ir linksmų dalykų. Patikimiausi tie pasikartojančio scenarijaus sapnai. Jau patvirtintas vienas scenarijus.
Patys sapnai dviejų krypčių - iki ir po įvykių sąmonės būdravimo rėžime. Pirmuose daugiau misticizmo, galvosūkis atrasti sąsajas. Anrieji - ganėtinai froidiški ir infantiliški. Tik pats infantilumas pasireiškia kartais nelabai vaikiškai.

----------------------------------------------

„If it does not go simply, then it's wrong." L.V. - Enstain

„O gale bus kaip būt privalo - kažkam žirgas, o kažkam tik kamanos." M. Martinaitis
,,Everything happens for a reason. The difficult part is to find that reason." Šventųjų Internetų Platybė

Top 3 citatų, kurias tenka prisiminti esamoj situacijoj.

Įrašas #111

Я не помню как я родился на  свет

Šitokiais žodžiais prasideda daina, kuri neišeina iš galvos jau visą savaitę.  Kartu ir pati rusų kalba - grįžimas prie savęs, savo šaknų pažinimo. Nors gimiau jau laisvoje Lietuvoje, tačiau vis dėl to postsovietinio palikimo mano kartos (pa)sąmonėje apstu.

Parduota vasara tarp darbų, su nerimu ir baimėm dėl ateities. Su rugsėju prasideda jau penktas iš penkių etapų. O tada kas ir kur į visas puses... Prieš tokią finišo tiesiąją grįžinėju savęs link ir mėginu geriau suprasti, kurias kertes ir kokiom priemonėm valyti nuo bereikalingų demonų, kurie vis kiša pagalius einant tolyn. Kaip niekad daug klausimų sau ir besitęsiantis užsikonservavimas 9 kvadratinių metrų konservų dėžutėj su prasta ventiliacija..

...O dangų be perstojo aižo žaibai, tikras šviesų ir garso šou. Tik oras vis dar neatvėsęs. Nors ištroškęs lauki gaivos.

Įrašas #110

Taip noris išsikuopt persona nongrata priterštą dūšią ir gyvent toliau šia diena. O ne kaip miško gyviui, bijančiam prieit prie ėdžių užpustytoj miško aikštelėj.

Egzorcizmo seansai kiekvieną ketvirtadienį ir penktadienį vakare. Norintys gali prisijungti.

Įrašas #109

Bobulytės ekspedicijoj pasakojo apie būrimą iš paukščio skrydžio. Kaip reikdavo atsistoti, pasisukti, pajausti, koks vėjas pučia. įsiklausyti ką ir kokie paukščiai čiulba, pamatyti kaip jie skrenda.

Mieste visi pajautimai užgožti mašinų kadrilio ir išmetamųjų durų tvaiko. Tačiau vienu labai reikšmingu metu kažkas nukreipia žvilgsnį į dangų....

Metai nuo paukščių parskridimo iki parskridimo. Ir viskas kitaip.

Įrašas #108

Pas kambariokę dažnai užsukanti viešnia jau pirmo vizito metu manęs paklausė, ar man negera, kad lentynose turiu tiek daug knygų. Ir dar net ne mano studijom skirtų.

Tuokart tik nusišypsojau ir tiesiog nieko nesakiau. Sunku būtų išaiškinti knygų neskaitančiai kiauragalvei, kodėl knyga yra daug geriau negu filmas - ,,Juk tik pora valandų ir knyga jau pamatyta.'' O ir, priešingai nei pašnekovė, pinigus naujam iPhone skirčiau keliom naujom ar devėtom knygom.

 Knygos vaizduotei, knygos mąstymo lavinimui, loginių sąsajų sudarymui, knygos pažinimui ir supratimui..

Ir gaila, kad tiek daug tų norimų perskaityti, o tiek mažai laiko sau..

 P.S. Džiagsmingai atrėja knygų mugė, į kurią turiuosi nuvažiuoti ir šįmet.